Čia pateiksiu šiek tiek padrikų minčių apie prekybos centrų valdymą. Tai visiškai nepretenduoja į vieną tiesą, nes aš joks ekonomistas ir nebus čia jokių procesų pavadinimų ar aukštų materijų. Viskas parašyta iš mano praktikos ir pastebėjimų, todėl protingi komentarai ir pastebėjimai taisant nelogiškumus yra laukiami. Čia skirta tiems kas nori sužinoti procesus už uždarų durų, bet kuriame PC, todėl jautruoliai ir komunistai prašau nesivarginti.

Po nelaimės Rygoje visi ir visur mini tik vienos įmonės vardą. Aš suprantu, kad žurnalistai tai daro, nes prekės ženklas yra atpažįstamas ir tai palengvina identifikaciją skaitytojams. Pirkėjai prekybos centrą taip pat mėgsta tapatinti su konkrečiu įmonės pavadinimu, dažniausiai su tuo kuris geriausiai žinomas irba su geografine padėtimi ar istorine patirtimi. Čia viskas ir arkliui aišku.

PC planavimas

PC valdytojai taip pat žino ko reikia, kad PC veiktų. Tai yra pirkėjai ir valdytojų rūpestis prieš pradedant statybas surasti pagrindinį prekės ženklą kuris užtikrina pirkėjų srautus irba to siekti sukuriant naują ženklą panaudojant geografinę padėtį, žmonių prisiminimus ir kitus psichologinius šposus. Pirmu variantu gali būti Akropolis ar bet kuris didelis PC kur koks  30 ar daugiau procentų prekybos vietos tenka vienam nuomininkui. Antras variantas gali būti VCUP, Gedimino 9 ar koks panašus kur nors ir rasi garsų ženklą, bet jis teužims 5 procentėlius ir dėl savo mažumo neužstrigs atmintyje, todėl bus tapatinamas su kitais dalykais. Kiekviena prekyvietė sieja bent keturias skirtingų interesų grupes. Pirma savininkai, antra nuomininkai, trečia pirkėjai ir ketvirta valdžios priežūros institucijos. Visų šių grupių interesus bando apjungti valdytojas.

Viskas vyksta taip

PC valdytojai žino savo koncepciją, ko jie siekia ir kaip pritrauks žmones. Jie sudarinėja sutartis su įmonėmis kurios apibrėžia kiekvienos pusės atsakomybę. Kadangi PC savininkai investavo didžiausius pinigus jie turi ir didžiausią riziką patirti nuostolius. Protingi tokiu atveju daro taip: visas saugumas, priešgaisrinės sistemos ir taip toliau lieka valdytojų priežiūroje. Atėjūnai gali tik statyti laikinas pertvaras, suteikti savo patalpose paslaugas, jas įrengti pagal savo pageidavimus neliečiant pagrindinių konstrukcijų, priešgaisrinių sistemų ir kito gėrio kuris tiesiogiai valdomas valdytojo. Tai reiškia, kad ateinantis nuomininkas gali tik pastatyti kasą, naudoti savo plyteles , baldus ir panašiai, o vėdinimas, elektros tiekimo projektai, šildymas, priešgaisrinė apsauga jau turi būti derinama su valdytoju. Jei valdytojas protingas jis turi protingus darbuotojus kurie tuos projektus peržiūri konsultojasi su specialistais priešgaisrinės srities, potvynių ir kokiais tik nori. Jie gali paprašyti nuomininko įsirengti papildomus daviklius, praėjimus ar dar ką nors nes pagal saugumo reikalavimus taip turi būti ir taškas. Kai jau viskas suderinta, įrengta ir veikia sistemos priduodamos naudojimui. Be valdytojo ar jo atstovo parašo nei vienas nuomininkas negali pradėti veiklos. Vėlgi kol sistemos neveikia ir nėra parašų iš pareigūnų protingas valdytojas nerizikuos. Niekas nenori gaisro ar kitos nelaimės kuri atneš nuostolius.

PC valdytojų reakcija į saugumo sistemų suveikimą

Suveikus bet kuriam davikliui, nežiūrint jo paskirties, gaunamas signalas į kontrolės pultą. Signalizacija veikia tyliuoju režimu. Šis laikotarpis trunka 2-3 minutes ir priklauso nuo daug aplinkybių. Jei per tą tylųjį laikotarpį niekas nepatikrina daviklio ir jo neperkrauna, sistema automatiškai įjungia garsą su pranešimu. Jei tai susiję su evakuacija automatiškai atrakinami avariniai išėjimai. Toliau prasideda įdomūs dalykai. Visi nuomininkai išgirdę šį signalą turi evakuotis ir padėti žmonėms tai padaryti. Atgal leidžiama grįžti jei atsakingas asmuo pasako, kad signalas netikras ar pavojaus nebėra galima grįžti ir tęsti savo darbą. Būtent nuo to momento kai tai pasakoma valdytojas gali nubausti nuomininkus jeigu jie neatsidarę ir nevykdo prekybos. Visi kurie turi parduotuves ar ką tik nori PC turi vykdyti veiklą nustatytu darbo laiku ir už susitarimo nevykdymą yra numatytos baudos. Normaliai šnekant jei gaisro daviklis suveikė ir nėra gaisro, nes jo tiesiog ir nėra turi grįžti į savo darbo vietą ir tiek žinių. Kiekvieną rytą atsakingas administracijos asmuo gauna ataskaitą kokie signalai buvo gauti ir kas padaryta. Kartais administracija reaguoja ir naktį jeigu yra toks poreikis. Pavyzdžiui užlieja patalpas arba nutrūksta elektros tiekimas. Tokiu atveju atsakingas asmuo atvyksta ir pradeda organizuoti avarijos likvidavimo darbus.

PC nuomininkų reakcija į saugumo sistemų suveikimą

Čia nėra labai ką daug rašyti. Jie turi sutartis su valdytojais kuriose yra vidaus tvarkos taisyklės ir apibrėžiama kiekvienos pusės atsakomybė. Jie negali būti nubausti jei nevykdė veiklos kai raginama evakuotis ir gali pareikalauti kompensacijos jei tai yra pastoviai melaginga dėl ko jie patiria nuostolius. Jie turi vykdyti savo veiklą ir gali gauti baudą jei savo veiklos nevykdo dėl nepateisinamų priežasčių. Man šioje vietoje įdomu kaip VMI reaguoja į tokius dalykus?

PC lankytojų reakcija į saugumo sistemų suveikimą

Per mano 7 metų praktiką PC objektuose buvo 2 kartai kai buvo raginama evakuotis. Vieną kartą vaikai nuspaudė mygtuką. Kitą kartą kažkas apgadino daviklį su prekėmis. Abiem kartais visi mažų parduotuvių darbuotojai po 5 minučių jau buvo lauke, PC administracija lauke, o didieji nuomininkai tik buvo pradėję raginti žmones (pirkėjus) tą daryti. Ir kažkodėl pirkėjai nelabai klausė. Pagrindinė priežastis tam manau yra tai, kad žmonės jaučiasi saugūs. Kažkur internetuose esu skaitęs, kad kai tik prasidėjo pirmi teroristiniai išpuoliai Turkijoje ar Izraelyje žmonių aukų būdavo daug daugiau palyginus su tais kiekiais kurie dabar būna. To priežastis aiškinama, kad per kelis metus tokių išpuolių žmonės išmoksta nesąmoningai pastebėti pavojų ir pasitraukia iš ten dar prieš įvykstant nelaimei. Pas mus tokių dalykų nelabai yra todėl žmonės reaguoja kitaip. PC mums asocijuojasi su gera ir saugia vieta. Ten  yra šilta ar vėsu, šviesu, aplinkui viskas gerai matoma, nėra tamsių vietų kurios sukeltų mums nerimą. Būtent todėl mes atsipalaiduojme ir ne taip aršiai reaguojame į pavojaus signalus. Darbuotojai reaguoja, nes taip parašyta jų taisyklėse, bet kitame PC ne darbo metu kažin kaip būtų.

PC nelaimingų atsitikimų kontrolė ir užkardymas

Visas PC su jam priklausančia teritorija yra valdomas kokios nors bendrovės. Už bendrasias patalpas, stovėjimo aikštelę atsako PC valdytojas. Už viską kas vyksta parduotuvėse atsako nuomininkai. Jei kas paslys parduotuvėje tai bus parduotuvės problema. Jeigu tai atsitiks bendrosiose patalpose tai bus administracijos problema. Nors atrodo kaip ir aišku kas kam ir už ką, visgi kai kuriais atvejais administracija kišasi į parduotuvės veiklą. Administracija tikrina ar veikia apsaugos sistemos, ar veikia ventiliacija, ar neužblokuoti avariniai išėjimai. Tai daroma labai paprastai. Visos techninės priemonės įstatymiškai turi būti patikrinamos kartą ar du per metus. Teoriškai to kaip ir užtenka, bet realybėje administracija turi kontroliuoti pastoviai. Pavyzdžiui prekybininkai sugalvoja pastatyti per didelius stelažus ir taip užblokuoja gesinimo purkštukus arba sukrauna prekes prieš avarinį išėjimą arba daromi kokie nors smulkūs remonto darbai ir plytelės išardomos, ar sugalvoja kažką sunkaus pakabinti ant lubų. Kartais tai nebūna, net parduotuvės direktoriaus iniciatyva. Koks eilinis darbuotojas sugalvoja kažką pakabinti ant lubų ir su nieko nepasitaręs gali pridaryti labai daug bėdos. Štai dėl tokių priežasčių PC administracija pastoviai tikrina ar viskas gerai. Ir tai nėra taip, kad tik kartą į savaitę. Kiekvienas darbuotojas eidamas PC ar būdamas parduotuvėje atkreipia į tai dėmesį ir jei kas negerai praneša atsakingam darbuotojui. Atsakingas darbuotojas tarkuoja arba savininką tiesiogiai arba kokį  ūkvedį (kokių Senukų). Dažniausiai užtenka tik žodinio įspėjimo. Jeigu neužtenka rašomas oficialus laiškas su pretenzija kuri baigiasi reikiama reakcija irba bauda irba nuomininko iškeldinimu.

Kodėl PC valdytojui neapsimoka rizika

Dauguma PC yra statyti iš privataus kapitalo irba skolintų pinigų. Kiek iš mūsų tiki, kad akcininkai sukišę kokį 10milijonų litų į PC norės apeiti įtatymus ir įrengti tarkim ne 5 avarinius išėjimus o tik 2? Arba sakys sumažinkit priešgaisrinių purkštukų kiekį, nes jų yra perdaug. Žmonės atstovaujantys turtingiesiems taip pat anaiptol nedurniai. Dažnai jie patys paprašo papildomų saugumo priemonių ten kur jų manymu prireiks. Kitas aspektas yra kad dažniausiai statoma iš skolintų pinigų. Skolintojai yra bankai ir jei jie suuos, kad kažkas ne pagal reikalavimus jie nefinansuos. Tas pats yra su draudimo bendrovėmis. Visi tokie objektai yra apdrausti įvairiausiais draudimais. Kai draudimo sumos yra su 6 ar 8 nuliais draudimo bendrovės tikrai nepasikuklina patikrinti kas, kur ir kaip.

Tokie dalykai vyksta  tokiu atveju jei savininkas protingas.

p.s. aš asmeniškai manau, kad reaguočiau ir ne darbo metu. Man buvo toks atvejis kai aš susitariau su nardymo centru dėl nardymo. Nuvažiavus į vietą jau apsirengus kostiumą ir surinkinėjant savo įrangą pasigedau gylmačio. Mane įtikinėjo, kad viskas yra gerai ir kad šalia esantis instruktorius turi kompiuterį ir nebus problemų kylant į paviršių. Mano sprendimas buvo nenerti kol neturiu gylmačio ir man visiškai nesvarbu, kad sumokėjau apie 200lt už tą paslaugą. Narai mane supras, nes jie žino kaip sunku atsisakyti.