Šiandien man džiugi diena. Ir tokią džiugią dieną kažkaip pasiryžau pradėti rašyti blogą. Apie tai buvo galvojama, svarstoma ir kankinamasi, bet galų gale kodėl gi ne? Pirmas įrašas bus padrikų minčių kratinys kaip aš įsivaizduoju savo atsakomybę už šildymo kainas, nes kažkaip pastebėjau, kad visgi Lietuvoje ruduo. Man tai pakankamai sunku, nes duotuoju momentu gyvenu ne tėvynėje.

Linkėjimai iš ten kur mokama už kondiškę.

Visgi lietuviškuose internetuose jau pasirodė pirmieji parypavimai apie šildymo sezoną ir jo baubus. Taip buvo kiekvieną rudenį ir taip bus ateityje. Bus kuriamos laidos, atliekami skaičiavimai, bus ir verksmų kaip mes brangiai mokame ir kaip turėtų valdžia mus šildyti už dyką. Nė velnio brangieji. Už dyką mūsų niekas nebešildys. Energija iš niekur neatsiranda. Kad ji atsirastų reikia ją pagaminti, o paskui ir protingai panaudoti. Tiesiogiai gamybos mes nelabai galime kontroliuoti ir šioje vietoje galime pilnai pykti ant valdžios ir diskutuoti kaip geriausia tą energiją pagaminti ir ją perduoti mums. Šitai yra normalu ir to reikia. Kitaip valdžia išvis nieko nedarys arba darys visokius briediškus sprendimus kurie bus žalingi. Taigi gamybą mes įtakojam netiesiogiai ir tai yra kompleksiški sprendimai. Jie tokie komplikuoti, kad eilinis žmogelis tesugeba suvokti, kad jis veikia netiesiogiai, o šildymas brangus (ŠB). Šilumos gamybos kaštai kontroliuojami rinkos (ŠGKKR) + valdžios įgaliotų institucijų ir įstatymų kontrolė (VĮIĮK)+ perdavimas (P). Į ŠGKKR įeina viskas kas susiję su gamybą. Tai visokios kuro, eksploatavimo, paklausos ir visokios kitokios išlaidos. Taigi viską surikiavę gauname: ŠGKKR+VĮIĮK+P=ŠB. Tai štai pilietis mokantis už tą šildymą mato tik VĮIĮK ir ŠB, o toliau jam ten neįdomu.

Deja tai yra klaida. Klaida labai didelė ir galų gale atsisukanti prieš jį patį, nes jis nesusimąsto apie tai, kad šilumą galima panaudoti efektyviai ir galima nelabai ir kad nemąstydamas jis kenkia sau. Į tą efektyvumą įeina viskas kas padeda sutaupyti šilumą, nemažinant komforto. Tai pradedant normalių langų įsistatymu (ne tų plastikinių už 300lt su akcija) ir baigiant rūsio sutvarkymu ir dar perdavimo nuostolių sumažinimu. Tyliai sau pripažinkim, kad mes mėgstam paburnoti ant valdžios ir kad šildymas nepigus. Ir pripažinkim, kad retas iš mūsų galvoja metus į priekį. Ir dar pripažinkim, kad kiekviename daugiabutyje atsiranda veikėjų kuriems niekas neapsimoka. Neapsimoka laiptinės duris įstatyti ir laikyti jas uždarytas, neapsimoka stogą susitvarkyti ir aplamai neapsimoka nes juk negali būti geriau jei kitas ką nors padarė. Bus tik blogiau. Ir dar turėsi susimokėti už tą blogumą. Ir nesvarbu, kad gyvensi šilčiau ir mokėsi turbūt mažiau nei iki tol. Tai bus dar blogiau, nes tą skirtumą pasiims godūs bankai. O tai “paprastam žmogui“ yra kaip peilis po kaklu. Kaip čia kažkas uždirbs pinigų iš manęs? Vagiai ir ne kitaip. Tai štai per tokius kaimynus mes ir turime ką turime. Mokame daug, o komforto nelabai. Todėl piliečiai nesnauskite. Nori pakeisti kažką? Keisk pirma aplink save, o jau po to eik reikalauti iš valdžios.